Kviečiame pasiklausyti paskaitos apie kvantinę kompiuteriją, kurią praves dr. Julius Ruseckas ir dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė.

Jau seniai yra prognozuojama, kad kvantiniai kompiuteriai žymiai pagreitins net ir pažangiausius superkompiuterius. Jų pagalba bus galima atlikti daugybę įvairių užduočių – nuo naujų vaistų atradimo iki sudėtingos logistikos ir planavimo. Šis „kvantinis pranašumas“ reikštų skaičiavimo galios paradigmos pokytį, turintį didelį poveikį moksliniams tyrimams, verslui ir platesnei ekonomikai. Tačiau kvantinė kompiuterija vis dar yra ankstyvoje stadijoje. Šiuo metu vyksta intensyvios tarptautinės lenktynės, kuriant pirmuosius pasaulyje bendrosios paskirties kvantinius kompiuterius. Šioje Café Scientifique paskaitoje dr. Julius Ruseckas ir dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė nagrinės šių pastangų pagrindą, dabartinę padėtį ir kvantinio kompiuterio svarbą.

Renginio data ir laikas: balandžio 12 d., 19 val.

Renginio vieta: baras “KAS KAS”, Islandijos g. 4, Vilnius.

Dr. Julius Ruseckas – duomenų mokslininkas, fizikas, specializuojantis neuroninių tinklų taikyme, dirbantis Baltijos pažangiųjų technologijų institute. Buvęs ilgametis VU TFAI mokslo darbuotojas, kartu su T. Paulausku yra parašęs knygą „Kvantinė kompiuterija“.

Dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė – VU TFAI mokslo darbuotoja Šaltųjų atomų ir kondensuotų molekulinių darinių grupėje bei podoktorantūros stažuotoja, už mokslinį straipsnį gavusi LRT nominaciją kategorijoje „Metų atradimas“.

Kviečiame pasinerti į mokslo įdomybes su Café Scientifique! Kovo 21 d. galėsite pasiklausyti dr. Egidijaus Urbonavičiaus paskaitos „Ar įmanoma sukurti Saulę Žemėje?“.

Saulėje vyksta branduolių susiliejimo reakcija, kai lengvesni branduoliai susilieja sudarydami naują medžiagą. Šios reakcijos metu išsiskiria energija, kuri leidžia Saulei šviesti ir tuo pačiu gyvybei Žemėje atsirasti bei gyvuoti. Tokią branduolių sintezės reakciją galima sugeneruoti eksperimentiniuose stenduose, tačiau kol kas jie nėra didelis, o išsiskiriančios energijos kiekiai būna maži. Šiuo metu yra siekiama sukauptas mokslines žinias ir inžinerinę patirtį perkelti į pramonę – siekiama, kad iš branduolių sintezės reakcijos būtų gaunama daugiau energijos, nei jos yra suteikiama, kad ši reakcija įvyktų. Ar vis dėlto tai yra įmanoma? Ar galima Žemėje sukurti Saulę? Atsakymus rasite būtent šioje Café Scientifique paskaitoje!

Renginio data ir laikas: Kovo 21 d., 19 val.

Renginio vieta: baras “KAS KAS”, Islandijos g. 4, Vilnius.

Dr. Egidijus Urbonavičius – Lietuvos energetikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, koordinuojantis instituto vykdomus tyrimus branduolių sintezės energetikos srityje. Pagrindinė jo tyrimų kryptis yra termohidrodinaminiai bei dalelių pernašos procesai branduolių elektrinių ir branduolių sintezės įrenginių apsauginiuose kiautuose.

Paskutinį žiemos mėnesį kviečiame pasiklausyti apie žmogaus genomo tyrimus kartu su VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros podoktorante dr. Alina Urnikyte.

Šių dienų technologijos mokslininkus įgalina ištirti ne tik šiuolaikinių, bet ir prieš tūkstančius metų gyvenusių žmonių DNR, tad taip galime ieškoti savo giminės ar net visos žmonijos šaknų. Dažnai Lietuvos populiaciją tyrinėjantiems mokslininkams užduodamas klausimas: kas yra lietuvis ir kuo žemaitis skiriasi nuo aukštaičio? Ar genetika gali atsakyti į šį ir panašius klausimus? Jeigu norite plačiau sužinoti apie genetiko darbą iš arti, nuo duomenų gavybos iki mokslinio rezultato, kviečiame į dr. Alinos Urnikytės viešą paskaitą vasario mėnėsio Cafe Scientifique!

Renginio data ir laikas: Vasario 28 d., 19 val.

Renginio vieta: baras “Galiorka”, Vokiečių g. 4, Vilnius.

Dr. Alina Urnikytė – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros podoktorantė, kuri vykdo fundamentinius žmogaus populiacijų genetinius tyrimus ir ypatingą dėmesį skiria lietuvių genomui, kilmės ir mikroevoliucinių procesų (mutacijų, gamtinės atrankos ir adaptacijos) tyrimams. Už lietuvių genomo atskleidimą 2022 m. dr. Alina Urnikytė buvo nominuota LRT metų apdovanojimuose ,,Metų atradimo” kategorijoje.

Šį kartą kviečiame pasiklausyti dr. Ingos Popovaitės paskaitos „Mokslas ir gyvenimas Marso simuliatoriuje“.

Tikėtina, kad po poros dešimtmečių pirmieji žmonės nusileis Marse. Nors daugiausiai dėmesio yra skiriama techniniams tokios misijos aspektams, neišvengiamai komanda susiduria ir su iki šiol nepatirtais socialiniais bei psichologiniais sunkumais. Vienas iš tokių – kaip (su)gyventi, kai socialinė aplinka susitraukia iki keleto žmonių įgulos ir vis labiau tolsta misijos kontrolė? Į tokius ir panašius klausimus atsakymo ieško sociologė Inga Popovaitė – ji studijuoja žmonių elgesį kelionėje į Marsą panašiomis sąlygomis. Būtent šioje Café Scientifique paskaitoje dr. I. Popovaitė papasakos apie savo gyvenimą ir tyrimus JAV esančioje Marso Dykumos Tyrimų Stotyje (MDRS). Kas yra kosmoso analogai? Kaip simuliuojamas Marsas? Ar norėtumėt patys pajausti, ką reikštų gyvenimas Marse – tai yra tik keli iš klausimų, į kuriuos atsakymus gvildensime ateinančioje paskaitoje.

Renginio data ir laikas: Sausio 31 d., 19 val.

Renginio vieta: baras “Galiorka”, Vokiečių g. 4, Vilnius.

Dr. Inga Popovaitė – KTU mokslo darbuotoja, Mariaus Jakulio Jason stipendijos laimėtoja. Ji tęsia mažų grupių bendravimo tyrimus kosmoso analoguose, bendradarbiaudama su MDRS ir Lunares (Lenkija) analogų tyrimų stotimis.

Artėjant šventiniam laikotarpiui, kviečiame drauge sušilti ir pasiklausyti VU Chemijos ir geomokslų fakulteto docento dr. Rimanto Vaitkaus paskaitos „Skylėtosios molekulės ir molekulių slėpynės”.

Nuo mokyklos laikų esame įpratę įsivaizduoti tvirtais cheminiais ryšiais sujungtus cheminius junginius, tačiau iš tikrųjų yra ir tokių molekulių atomų, kurie susirišę palyginti silpnais ryšiais. Būtent ši ypatybė būdinga molekulėms savyje turinčioms tuščias ertmes, į kurias gali įtilpti dar mažesnės molekulės ir „pasislėpti“ tarsi krepšelyje. Vienas iš tokių skylėtųjų molekulių pavyzdžių yra ciklodekstrinai, susidarantys iš krakmolo bei galintys būti puikūs dirbtinių fermentų modeliai. Apie šias ypatingas skylėtąsias molekules, jų chemines savybes ir platų pritaikymą įvairiose srityse galite sužinoti jau šioje Café Scientifique paskaitoje!

Renginio data ir laikas: Gruodžio 13 d., 19 val.

Renginio vieta: baras “Galiorka”, Vokiečių g. 4, Vilnius.

Dr. doc. Rimantas Vaitkus – Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto docentas, paskaitas skaitęs Italijos, Prancūzijos bei kituose Europos universitetuose. Į docento tyrinėjimų sritis įeina šios temos – makromolekulių chemija, fermentų modeliavimas, kuro elementai.

Kviečiame į antrąjį Café Scientifique susitikimą, kuriame VU Gyvybės mokslų centro biotechnologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Zaremba ves paskaitą „CRISPR genų žirklės: Kas? Kam? Kaip?“ ir supažindins su šia paslaptinga technologija.

Dar visai neseniai spaudoje ir televizijoje vyravo kalbos apie lyg iš fantastinio filmo paimtas genų žirkles, kurių pagalba galima pakeisti visų gyvų organizmų (taip pat ir žmogaus) genetinę medžiagą DNR. Dažniausiai greta genų žirklių yra minimas ir mistiškas trumpinys CRISPR, kuris beje neturi nieko bendro su crispy traškučiais. Mintis, kad tokios technologijos pagalba galėtume pakeisti save pačius, glumina, tačiau ir žavi daugelį. Tad jeigu norite plačiau sužinoti, kas yra tos CRISPR genų žirklės, kaip jos veikia ir kur gali būti praktiškai pritaikytos, kviečiame susitikti Café Scientifique lapkričio 22 dieną!

Renginio data ir laikas: Lapkričio 22 d., 19 val.

Renginio vieta: baras „Galiorka“, Vokiečių g. 4, Vilnius.

Dr. Mindaugas Zaremba – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biotechnologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. M. Zaremba vykdo fundamentinius bakterinių apsaugos sistemų tyrimus, bei atlieka taikomuosius tyrimus, skirtus saugiam CRISPR genomo redagavimo technologijos pritaikymui žmogaus genų terapijoje. Už pasiekimus dr. Mindaugas Zaremba buvo apdovanotas Lietuvos mokslo premija.

Café Scientifique grįžta į gyvą erdvę!

Paskaitų ciklą atidarys KTU Elektros energetikos katedros bei VILNIUS TECH elektros inžinerijos katedros docentas dr. Jonas Vanagas, kuris praves paskaitą  „Nauji energetikos sistemų modeliai technologinei energetikos transformacijai”.

Elektros energetinė sistema yra viena iš didžiausių ir kompleksiškiausių techninių struktūrų, kurias yra sukūrusi žmonija. Jos veikimas yra pagrįstas balanso tarp energijos vartojimo ir gamybos užtikrinimu kiekvienu laiko momentu. Visgi energetikams energetinės sistemos technologinė transformacija nėra naujiena – tai pastovus procesas, vykstantis nuo energetinės sistemos sukūrimo pradžios. Jis užtikrina, kad nuolat vyktų pagrindinės  energetikos sistemos funkcijos –  energijos tiekimas vartotojams vyktų patikimai ir už tinkamą kainą. Šioje Café Scientifique paskaitoje kviečiame išgirsti kaip galima integruoti naujas energijos gamybos technologijas, kad nenukentėtų energetinės sistemos patikimumas, ekonomikos konkurencingumas ir nebūtų sukeltas energetinis skurdas. Taip pat galėsite sužinoti kokių naujų energetikos modelių reikia būtent šiandieninei situacijai.

Renginio data ir laikas: Spalio 24 d., 19 val.

Renginio vieta: Paviljonas, Pylimo g. 21B, Vilnius

Dr. Jonas Vanagas – KTU Elektros energetikos katedros bei VILNIUS TECH Elektros inžinerijos katedros docentas, specializuojantis elektros ir elektronikos inžinerijoje bei dėstantis paskaitas apie atsinaujinančius šaltinius ir elektros energetikos ypatumus.

Asmeninio archyvo nuotr.