Nekantraudami pranešame, jog ketvirtoji „Café Scientifique” paskaita įvyks jau sausio 14 dieną. Laukiame jūsų ir pažadame įdomų, įkvepiantį vakarą!

Ar kada susimąstėte, kaip atsiranda šiaurės pašvaistės ir kodėl jas šiemet galėjome stebėti net Lietuvoje? Paprastai šie gamtos stebuklai džiugina tik gyvenančius už poliarinio rato, tačiau šiemet internetą užliejo spalvingų pašvaisčių nuotraukos, užfiksuotos visai čia pat. Ar tai gamtos išdaigos, ar ženklas, kad pasaulyje vyksta svarbūs pokyčiai? Ar mes turime pradėti nerimauti?

Jeigu norite sužinoti, kokie procesai lemia šiaurės pašvaisčių susidarymą, kodėl jas pamatėme Lietuvoje ir ar daug prarado tie, kurie visas šių metų pašvaistes ramiai naktį pramiegojo, kviečiame į turiningą ir įtraukiančią paskaitą, kurioje fizikos mokslų daktarė Renata Minkevičiūtė pasidalins įžvalgomis apie pašvaisčių fenomeną bei atsakys į jūsų klausimus.

Renginys yra nemokamas ir skirtas visiems, besidomintiems mokslu bei naujausiomis technologijomis!

Renginio data ir laikas: sausio 14 d. 19 val.

Renginio vieta: Baras „KAS KAS”, Islandijos g. 4, Vilnius.

Renginio nuoroda: čia

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad trečioji šio „Café Scientifique“ sezono paskaita įvyks jau lapkričio 20 dieną! Nepraleiskite progos dalyvauti renginyje – lauksime jūsų visų!

Šiemet net dvi Nobelio premijos buvo skirtos už pasiekimus, susijusius su dirbtinio intelekto kūrimu. Fizikos Nobelio premija įvertino atradimus, įgalinančius mašininį mokymąsi pasitelkiant dirbtinius neuroninius tinklus, o chemijos Nobelio premija pagerbė inovatyvių baltymų struktūrų modeliavimą su dirbtinio intelekto modeliu „AlphaFold2“, kuris atskleidžia sudėtingas natūralių baltymų struktūras.

Būtent šioje „Café Scientifique“ paskaitoje prof. dr. Olga Kurasova atsakys į visus aktualiausius klausimus: kas yra mašininis mokymasis ir kaip veikia dirbtiniai neuroniniai tinklai? Kuo šie tinklai panašūs ar skiriasi nuo mūsų biologinių neuronų? Kodėl pokalbių robotai, kaip ChatGPT, tapo tokie populiarūs? Bei kokią įtaką dirbtinis intelektas daro mūsų kasdieniam gyvenimui? Dalyvaukite ir sužinokite apie ateities technologijas ir jų naudą visuomenei!

Renginys yra nemokamas ir skirtas visiems, besidomintiems mokslu bei naujausiomis technologijomis!

Renginio data ir laikas: lapkričio 20 d., 19 val.

Renginio vieta: Baras ,,Peronas” Geležinkelio g. 6, Vilnius.

Renginio nuoroda: čia

Su malonumu pranešame, jog antra šio „Café Scientifique“ sezono paskaita vyks jau spalio 23 dieną! Nepraleiskite progos sudalyvauti – nekantriai lauksime jūsų atvykstant!

Ar kada susimąstėte, kaip medicina padeda atkurti žmogaus kaulus po traumų, operacijų ar ligų? Kaip naujausi moksliniai pasiekimai padeda sukurti medžiagas, kurios ne tik atkartoja, bet ir pagerina natūralių kaulų funkcijas? Nors žinoma, kad apie 70% žmogaus kaulų ir dantų masės sudaro kalcio hidroksiapatitas ir dėl savo biologinio suderinamumo tai yra viena iš svarbiausių implantuojamų medžiagų, vis dar labai pageidautina pagerinti kaulinių implantų savybes. Įrodyta, kad nanohidroksiapatitas pasižymi didesniu biologiniu efektyvumu, tad daug tyrimų yra skirta šios medžiagos apibūdinimui.

Taigi, jeigu norite atidžiau pažvelgti į ateities mediciną ir sužinoti, kaip inovatyvios technologijos gali pagerinti mūsų sveikatą, tam turėsite puikią progą antroje šio „Café Scientifique“ sezono paskaitoje, kurioje Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius, habilituotas daktaras Aivaras Kareiva papasakos apie pažangiausius sprendimus kaulų implantų technologijų srityje.

Renginys yra nemokamas ir skirtas visiems, besidomintiems mokslu bei naujausiomis technologijomis!

Renginio data ir laikas: spalio 23 d., 19 val.

Renginio vieta: Baras ,,Peronas” Geležinkelio g. 6, Vilnius.

Renginio nuoroda: čia

Lazeris jau senokai tapo kasdieniu mūsų pagalbininku, sutinkamu praktiškai visose gyvenimo sferose. Tačiau retai kas susimąsto, o kas gi tas lazeris yra iš tiesų? Ar skaisčiai šviečiantis lazeris tai inžinierių sukurtas žaisliukas, kuris ne tik gražiai blizga, bet yra ir naudingas? O galbūt tai iš tiesų yra žmonijos mokslo triumfas – pirmasis moderniosios fizikos išradimas, plačiai atvėręs vartus naujam technologiniam progresui, kuriame gyvename dabar? Prie šio išradimo nemažai prisidėjo ir gausus būrys lietuvių mokslininkų bei inžinierių, kurie privertė lietuviškus lazerius labai skaisčiai šviesti.

Tad kuo pasižymi lietuviški lazeriai? Kokią paslaptį slepia lazerio šviesa ir kodėl verta tą paslaptį žinoti? Apie tai išgirsite pirmoje šio ,,Café Scientifique” sezono paskaitoje, kurią ves Vilniaus Universiteto Lazerinių Tyrimų Centro mokslininkas prof. Domas Paipulas, tiriantis ultratrumpųjų lazerių impulsų sąveikos su medžiaga reiškinius bei vystantis lazerinę medžiagų mikroapdirbimo technologiją.

Renginys yra nemokamas ir skirtas visiems, besidomintiems mokslu bei naujausiomis technologijomis!

Renginio data ir laikas: spalio 2 d., 19 val.

Renginio vieta: baras „Galiorka“, Vokiečių g. 4, Vilnius.

Renginio nuoroda: čia

Paskutinėje šio sezono „Café Scientifique“ paskaitoje susitiksime padiskutuoti tema, kurios tikriausiai nesitikėtumėte sutikti mokslinėse konferencijose, kuriose kalbama apie fiziką, chemiją ar biologiją. Jos metu Povilas Stankūnas papasakos apie dronų evoliuciją, jų vaidmenį ir ateities perspektyvas.

Šių dienų karo Ukrainoje kontekste dronai minimi ypač dažnai. Žinome, kad jie yra reikšmingi ir reikalingi, tačiau ar tikrai galime įvardinti visas jų naudas ir tikslų vaidmenį tiek šiomis, tiek kitokiomis aplinkybėmis. Be to, dažnai gal net nesuvokiame, kokios technologijos daro juos tokius patogius naudojimui ir kur dar be karo galėtume juos pritaikyti. Kviečiame paskaitų ciklą užbaigti ypatingai ir ne tik atvykti į paskaitą, bet ir prisidėti prie paramos Ukrainai aukojant https://blue-yellow.lt.

Renginys yra nemokamas ir skirtas visiems, besidomintiems mokslu bei naujausiomis technologijomis!

Renginio data ir laikas: balandžio 16 d., 19 val.

Renginio vieta: baras „KAS KAS“, Islandijos g. 4, Vilnius.

Renginio nuoroda: čia

blue-yellow.lt

Šylant orams užsimanėte pakeliauti? Kodėl gi nepakeliavus laiku nuo pat Didžiojo sprogimo iki šių dienų? Į šią mokslinę kelionę artėjančios Café Scientifique paskaitos metu kviečia dr. Mindaugas Šarpis, kuris iš arčiau pažvelgs į mokslininkų iki šiol sukauptas žinias apie astronomiją, kosmologiją ir dalelių fiziką bei papasakos, kas dar mūsų laukia, o ko galbūt negalėsime sužinoti niekada.

Jeigu tiksliau, tai šioje paskaitoje pakeliausime nuo Didžiojo sprogimo iki Standartinio modelio laikų. Todėl jei domitės viskuo, kas susiję tiek su Visatos platybėmis, tiek su mažiausiomis dalelėmis, kviečiame apsilankyti ir išgirsti anksčiau negirdėtų įdomybių bei padiskutuoti apie tai, kokios kol kas mokslo neištirtos platybės mūsų dar laukia ateityje.

Renginys yra nemokamas ir skirtas visiems, besidomintiems mokslu bei naujausiomis technologijomis!

Renginio data ir laikas: kovo 20 d., 19 val.

Renginio vieta: baras „KAS KAS“, Islandijos g. 4, Vilnius.

Renginio nuoroda: čia

Ar kada nors žiūrėdami žinias arba atsidarę mobiliąsias programėles susimąstėte, kaip gimsta jose matomos orų prognozės, į kokias subtilybes reikia atsižvelgti analizuojant orų prognozių žemėlapius ir ką galėtų reikšti jose matomos spalvos bei skaičiai? Visas šias įdomybes jau kitoje „Café Scientifique“ paskaitoje aptars doc. dr. Gintautas Stankūnavičius.

Orų prognozės aktualios mums visiems ir su jomis susiduriame dažniau negu gali pasirodyti. Kiekvieną dieną jas išgirstame žiniose, prieš išeidami iš namų, ypač šiomis žiemos dienomis, kai oras atrodo nenuspėjamas, pasitikriname prognozes mobiliuosiuose įrenginiuose. Tam, kad galėtume tai padaryti, reikalinga begalė įvairiausių duomenų, kuriuos tiria meteorologai ir iš jų sudaro mums tiek naudos suteikiančias orų prognozes. Jeigu norite sužinoti, kaip šis procesas atrodo iš arčiau, susitikime neužilgo įvyksiančioje „Café Scientifique“ paskaitoje!

Renginys yra nemokamas ir skirtas visiems, besidomintiems mokslu bei naujausiomis technologijomis!

Renginio data ir laikas: vasario 27 d., 19 val.

Renginio vieta: baras „KAS KAS“, Islandijos g. 4, Vilnius.

Renginio nuoroda: čia

Galbūt esate kosmologijos mylėtojai, domitės astronomija ir su nekantrumu stebite visas naujienas, o gal tiesiog norite sužinoti daugiau apie Visatą? Tuomet kviečiame susitikti dar vienoje „Café Scientifique“ paskaitoje, kurios metu dr. Kastytis Zubovas pažada papasakoti apie James Webb kosminio teleskopo atradimų įdomybes.

Ilgai lauktas James Webb kosminis teleskopas netruko pažerti daugybę netikėtų rezultatų. Atrastos netikėtai masyvios ir išsivysčiusios galaktikos, egzistavusios Visatai dar nesulaukus nė milijardo metų, privertė iškelti klausimą – ar šiandieniniai Visatos raidos modeliai iš esmės klaidingi? Tai yra keletas iš įdomiausių James Webb atradimų, kurių svarbą ir teorines interpretacijas savo pranešime apžvelgs dr. Kastytis Zubovas.

Renginys yra nemokamas ir skirtas visiems, besidomintiems mokslu bei naujausiomis technologijomis!

Renginio data ir laikas: vasario 6 d., 19 val.

Renginio vieta: baras „KAS KAS“, Islandijos g. 4, Vilnius.

Renginio nuoroda: čia

Su stresu susiduriame vis dažniau. Tačiau ar tikrai žinome, kokie požymiai parodo, kad problemos jau gilesnės? Plačiau apie streso biologinių žymenų tyrimus ir jų svarbą širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimui papasakos dr. Eglė Mazgelytė.

Streso poveikis yra nevienareikšmis. Kartais jis gali būti netgi naudingas, nes padidina motyvaciją, skatina veikti. Tačiau patiriant stresą ilgesniais laikotarpiais jis gali lemti ilgalaikius ir žalingus organizmo pokyčius. Kad geriau suprastume, kokie būtent šie pokyčiai yra, reikalinga diagnostika, kuri neretai yra sudėtinga, reikalingi hormoniniai kraujo tyrimai. Visgi šios paskaitos pranešėja pasirinko unikalų būdą ištirti streso poveikį žmogui – tyrė kortizolio, išsiskiriančio streso metu, kiekį plaukuose. Jeigu norite sužinoti, ką atskleidė šie tyrimai, kodėl jie naudingi mums, laukiame jūsų šioje „Café Scientifique” paskaitoje.

Renginys yra nemokamas ir skirtas visiems, besidomintiems mokslu bei naujausiomis technologijomis!

Renginio data ir laikas: gruodžio 12 d., 19 val.

Renginio vieta: baras „KAS KAS”, Islandijos g. 4, Vilnius.

Renginio nuoroda: čia

Ar kada susimąstėte, kad netgi tokios smulkios dalelės kaip kvantiniai taškai gali būti pritaikyti praktikoje? Jeigu į šį klausimą atsakėte teigiamai arba jus sudomino šių metų chemijos Nobelio premija, kviečiame sudalyvauti artėjančioje Café Scientifique paskaitoje, kurios metu dr. Agnė Kalnaitytė – Vengelienė papasakos ne tik apie nanodalelių naudą, bet ir galimą riziką.

Nanomedžiagų pasaulis be galo platus, o tyrinėti jį reikalingos tiek fizikos, tiek chemijos žinios. Iš visų nanodalelių šiais metais ypač didelio susidomėjimo sulaukė kvantiniai taškai, kitaip apibūdinami kaip mažos puslaidininkinės medžiagos dalelės arba nanokristalai. Jų pritaikymo sričių spektras itin platus: nuo saulės elementų iki kvantinių kompiuterių. Be to, kvantiniai taškai pasižymi itin naudinga charakteristika – siekiant pakeisti jų savybes užtenka panaudoti skirtingo dydžio daleles, ko negalėtume padaryti pasitelkę didesnės apimties daleles, tokias kaip molekulės, kurių savybes norėdami pakeisti turėtume keisti pačią molekulę. Tačiau kaip ir daugelyje plačių mokslo sričių, taip ir nanomedžiagų bei dalelių pasaulyje kyla klausimų, susijusių ne tik su jų nauda, bet ir su rizika. Būtent apie tai ir dar daugiau sužinosite jau neužilgo įvyksiančioje Café Scientifique paskaitoje!

Renginio data ir laikas: lapkričio 22 d., 19 val.

Renginio vieta: baras „KAS KAS”, Islandijos g. 4, Vilnius.

Renginio nuoroda: čia